Tai labiausiai lemia didelis pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ES ekonomikų ir JAV ekonominis aktyvumas. Augimo potencialo nemažina ir tai, kad kai kurioms svarbioms mūsų šalies prekybos partnerėms tarptautinės institucijos pastaruoju metu kiek pablogino ekonominę prognozę. Tikimasi, kad 2021 m. eksporto augimas bus dviženklis.
„Toks spartus, visus metus besitęsiantis eksporto augimas leidžia numanyti, kad darbuotojų ir gamybinių pajėgumų trūkumas tampa vis svarbesniu klausimu gamybinėms įmonėms. Tad šiuo metu stebimos įtampos dėl atlyginimų ir kainų augimo gali tik dar labiau paaštrėti“, – sako Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Per 2021 m. tris ketvirčius, palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, Lietuvoje pagamintų prekių eksporto vertė padidėjo 23,9 proc. Atmetus energetikos prekes (naftos produktus), kurių kainos paskutiniu metu itin sparčiai kyla, lietuviškos kilmės prekių eksportas paaugo 21 proc.
Jau nuo 2021 m. pradžios, didžiausią teigiamą įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto augimui turėjo chemijos pramonės produktų eksportas. Šių produktų eksporto didėjimas per 2021 m. tris ketvirčius nulėmė beveik trečdalį viso lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo (8,1 proc. p. iš 21 proc.). Taip pat teigiamą įtaką darė ir kiti svarbiausi Lietuvos eksportuojantys sektoriai – inžinerinė pramonė (4,6 proc. p.), baldai (2,8 proc. p.), mediena ir popieriaus pramonė (2,5 proc. p.), žemės ūkis (0,4 proc. p.) bei maisto ir gėrimų pramonė (0,7 proc. p.).
Svarbiausios užsienio rinkos lietuviškos kilmės eksportui ir toliau buvo Vokietija, JAV, Lenkija, Nyderlandai, Švedija. Lietuviškos kilmės eksporto vertė į Baltarusiją per 2021 m. tris ketvirčius sumažėjo 1,9 proc., į Kiniją – 29,9 proc., o į Taivaną išaugo 6,9 proc. Šios šalys lietuviškos kilmės eksporto struktūroje sudaro labai mažą dalį, todėl jų įtaka bendriems eksporto rodikliams yra itin menka. Pavyzdžiui, neigiamas eksporto į Kiniją pokytis sulėtino lietuviškos kilmės eksporto augimą vos 0,5 proc. p., o Baltarusijos ir Taivano įtaka rodikliams buvo nepastebima. Taip pat reikia pabrėžti, kad pernai didelę dalį eksporto į Kiniją sudarė javai, o šiemet jie neeksportuojami, todėl šio ketvirčio eksporto į Kiniją mažėjimas neatspindi kitų Lietuvos įmonių situacijos šioje rinkoje. Be to, kitų prekių eksportas į Kiniją padidėjo maždaug dešimtadaliu per tris 2021 m. ketvirčius.
Reeksporto kaita šiemet yra nuosaikesnė – jis paaugo 10,8 proc., be naftos produktų – 9,9 proc. per metus. Reeksporto struktūroje svarbiausios Lietuvos partnerės yra Rusija, Latvija, Estija, Baltarusija ir Lenkija. Baltarusijai nuo vasaros taikomos sektorinės sankcijos kol kas didelės neigiamos įtakos Lietuvos į Baltarusiją reeksportui nedaro – jo krytis per metus buvo 8 proc., o įtaka bendrajam reeksporto rezultatui – 0,7 proc. p.
„Tačiau besitęsiantys ir aktyvėjantys neramumai pasienio ruože bei galimas ES sankcijų griežtinimas ar sankcijų paketo Baltarusijai praplėtimas gali daryti ir didesnį poveikį Lietuvos reeksporto augimui ateityje. Pokyčius matytume tik 2022 m. Lietuvos ir Baltarusijos dvišalės prekybos statistikoje. Apskritai reeksportas yra kur kas mažiau reikšmingas Lietuvos ekonomikos augimui nei lietuviškos kilmės eksporto kaita, nes iš reeksporto veiklos Lietuvoje dažniausiai užsidirba ne gamybos sektoriaus įmonės, o prekybininkai ir transporto sektorius“, – sako J. Kalendienė.
Viso Lietuvos prekių eksporto vertė per 2021 m. tris ketvirčius, palyginti su atitinkamu 2020 m. laikotarpiu, paaugo 18,6 proc. , be naftos produktų – 16,3 proc.
„Verslios Lietuvos“ analitikai prognozuoja, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto 2021 metinė vertė (be energetinių produktų) turėtų augti 17 proc., prekių reeksporto (be energetinių produktų) – iki 12,7 proc., o paslaugų – iki 8,9 proc. Kitąmet, tikintis išlaikyti tą patį spartų ES ekonomikų augimo tempą, prognozuojamas 14,6 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas, 12 proc. – reeksporto augimas ir 8,5 proc. – paslaugų eksporto augimas.