Stojo ginti vilniečių interesų kovoje su savivaldybės įstaigomis, palaiminusiomis daugiaaukščio verslo centro statybas

0
33

Socialdemokratų darbo frakcijos narys Algirdas Butkevičius aptarė Vilniuje, Sėlių g. esančio daugiabučio gyventojų žygius, kovojant prieš detaliųjų planų keitimą be visuomenės žinios ir pritarimo.
Sėlių g. esančio daugiabučio gyventojai sunerimę kreipėsi į parlamentarą A. Butkevičių dėl kaimyniniame sklype (Sėlių g. 48) planuojamo verslo centro, nes visos institucijos jau buvo suderinusios projektą be gyventojų žinios, ir buvo likęs tik paskutinis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimas.
„Gyventojai pateikė daug argumentų ir faktų, keliančių abejonių dėl to, ar detaliojo plano projektas atitinka galiojančius teisės aktus, ar tinkamai buvo vykdomas derinimas su visuomene. Susidaro įspūdis, kad kai kurioms valstybinėms institucijoms ir pačiai Vilniaus miesto savivaldybei visuomenės interesai teritorijų planavimo procese yra nereikšmingi, nes į gyventojų dalyvavimą planuojant statybas žiūrima veikiau kaip į neišvengiamą formalumą. Kai Žvėryno gyventojai netikėtai buvo pastatyti prieš faktą, kad kaimynystėje išdygs daugiaaukštis pastatas, verslo centras, paprašė sustabdyti plėtrą, kad viskas būtų vykdoma ne slapčia, bet informavus visuomenę, ir pagal visus teisės aktus. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) buvo gautas raštas, neva viskas atlikta tinkamai. Kai pirštu pradėjome badyti į konkrečius pažeidimus, Inspekcija visgi pripažino detaliojo plano trūkumus – nebuvo pateikta eilė dokumentų ir pagrindimų, kurie turėjo būti pateikti kartu su detaliuoju planu“, – pasakojo A. Butkevičius.
Jo pastangomis kartu su Žvėryno gyventojais Inspekcija detalųjį planą patvirtinti galiausiai atsisakė.
„Inspekcija dukart atmetė projektą, aiškiai pasisakydama, kad visuomenės pasiūlymai nebuvo tinkamai išnagrinėti ir įvertinti. Kas tai, jei ne viešojo intereso pažeidimas? Deja, kai kiek anksčiau buvome kreipęsi ir į prokuratūrą, įtardami galimą viešojo intereso pažeidimą, ši nerado pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – apie paradoksus šioje situacijoje pasakoja parlamentaras. A. Butkevičius Inspekcijos sprendimą vertina dvejopai ir žada kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl teisės aktų tobulinimo.
„Šį inspekcijos sprendimą vertinu kaip gyventojų laimėjimą, bet, kita vertus, aš kaip politikas čia matau valstybės pralaimėjimą. Kad institucijos imtų dirbti, reikėjo tiesiog titaniškų gyventojų pastangų ir politikų įsikišimo? Galbūt problema – didelis krūvis, gal kompetencijos stoka, galbūt paini teisinė bazė, bet kokiu atveju Aplinkos ministerija privalo tai spręsti. Kreipsiuosi į aplinkos ministrą ir siūlysiu peržiūrėti Teritorijų planavimo įstatymą. Galbūt turėtų būti peržiūrėta ir savivaldybės funkcija tokiose situacijose“, – sako Seimo narys A. Butkevičius.
Pagal galiojantį Vyriausybės nutarimą planavimo organizatorius (šiuo atveju savivaldybė) turi teisę kai kurias savo funkcijas perleisti planavimo iniciatoriui (detaliojo plano rengėjui, t. y., privačiai įmonei). Tarp tokių funkcijų yra ir derinimas su visuomene.
„Taigi savivaldybė nusišalina nuo šio proceso, tačiau argi galima tikėtis, kad privati įmonė, turinti aiškų interesą konkrečiame teritorijų planavimo procese, galėtų nešališkai ir objektyviai įvertinti visuomenės pasiūlymus? Siūlysiu Aplinkos ministerijai peržiūrėti, kurias funkcijas galima perduoti, o kurių ne“, – sakė Seimo LSDD frakcijos narys A. Butkevičius.
Namo bendrijos valdybos narė Irmina Šimonėlytė bei bendrijos narys Arūnas Stankevičius stebisi, kad vietoj kompleksinio teritorijų planavimo įsigali siekis planuoti sklypus po vieną, chaotiškai, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus gyventojų lūkesčius. „Turbūt kiekvienas, pirkdamas butą ar namą domisi, kas planuojama kaimyniniuose sklypuose, kad vėliau nebūtų užstatyta netikėtai, mes turime teisę žinoti, koks yra detalusis planas. Mes – ne prieš miesto veido pasikeitimą, mes kovojame prieš slaptą detaliųjų planų keitimą, be visuomenės žinios. Stebime, kaip sklandžiai vyksta visas procesas, kai iš mažaaukštės gyvenamųjų namų statybos sklypo paskirtis pakeičiam į vidutinio aukštingumo, o vieną dieną – jau tampa komercinės paskirties žemės sklypu. Ir visa tai daroma kabinetuose, be visuomenės žinios“, – sako A. Stankevičius.
I. Šimonėlytės teigimu, teritorijų planavimą apibrėžiantys teisės aktai neleidžia aiškiai suprasti teritorijų planavimo proceso ir dalyvaujančių institucijų rolės.
„Procesas yra be galo painus, su daug dalyvių, tačiau praktiškai be jokios kontrolės funkcijų. Bendrasis planas numato pastatų aukštį sklypo teritorijoje, tačiau nenustato jokių aukštingumo metrais rėmų. Kas leidžia savivaldybei savarankiškai vertinti vystytojo pateiktus pavienius pageidavimus išstumiant iš harmoningo konteksto visą likusią aplinką. Pakanka vieno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo atverti kelią sklypo detaliojo plano koregavimo procesui supaprastinta tvarka, nors keičiami praktiškai visi sklypo parametrai (paskirtis, aukštingumas, aukštis, užstatymo tankumas). Tuomet kas dar galėtų būti esminiai sklypo parametro pakeitimai, jei renkamasi detaliojo plano koregavimo, o ne keitimo procedūra?“, – klausia I. Šimonėlytė.
Žmonės piktinasi, kad komunikacija su proceso dalyviais neefektyvi, sukuriant tiesioginį kontaktą tik su vystytojais, bet ne su visuomene. Kodėl gyventojai turi įdėti begalę pastangų ir skirti laiko, siekiant ginti savo gerovę ir užtikrinti savo kokybiškas gyvenimo sąlygas?
„Kam mums tada išvis reikalingos institucijos šiame procese, jei jų svarbios funkcijos deleguojamos vystytojams, o visuomenei net nesiteikiama atsakyti prašant kelis kartus iš eilės? Paskatinti šios situacijos ketiname įkurti Žvėryno bendrijų asociaciją, gal tokiu būdu pavyktų pasiekti daugiau kovoje prieš visuomenės nuomonės ignoravimą“, – kalbėjo I. Šimonėlytė.

Parašykite komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

13 − five =